Žakardinis audinys gavo savo pavadinimą nuo Džozefo Mari Žakardo pavardės, kuris 1801 m. sukūrė audimo stakles, leidusias mechanizuoti sudėtingo audinio pynimo metodą. Sudėtingas raštas ir stambaus raporto raštas (vertikalus ir horizontalus piešinio pasikartojimas) išgaunamas perpinant pagrindo (išilgines) ir ataudų (skersines) gijas iš anksto apibrėžta tvarka, kuri įvedama į staklių atmintį. Pagrindiniai žakardinių staklių principai iki šių laikų išliko iš esmės nepakitę, išskyrus darbo greičio padinimą pritaikius kompiuterines technologijas.